Šmėkla gerklėj

„Šmėkla gerklėj“ – neįprastas prozos debiutas, autofikcijos ir eseistikos lydinys, jaudinanti literatūrinės manijos istorija, kurioje susitinka dviejų, šimtmečiais atskirtų moterų gyvenimai. 

XVIII a. kilminga airių poetė Eibhlín Dubh Ní Chonaill, atradusi savo nužudyto vyro kūną, ima saujomis gerti jo kraują ir vėliau sukuria jį apdainuojančią poemą-raudą. Šis kūrinys, skaitytas kažkada paauglystėje, išnyra pasakotojai iš atminties laukiantis ketvirto vaiko, užsikasus nesibaigiančiuose buities darbuose. Eibhlín Dubh balsas ir istorija pasakotoją tiesiog apsėda: ji imasi versti poemą iš airių kalbos, sykiu tyrinėdama archyvus, keliaudama po vietoves, kur gyveno poetė, gilindamasi į jos sprendimus ir jų pasekmes, laikmečio primestus gyvenimo rėmus. 

Vaizdingas Eibhlín Dubh portretas išnyra šalia ne ką mažiau įdomios, jaukiai į savo vaikų ir reikalų kupiną pasaulį įsileidžiančios pasakotojos figūros. Atskleisdama į praeitį nugrimzdusios, iš istorijos ištrintos poetės gyvenimą, atkurdama jos balsą, tuo pačiu ji atranda ir savąjį. „Šmėkla gerklėj“ – tai žymios, daugybę apdovanojimų pelniusios airių poetės Doireann Ní Ghríofa kūrinys, išradingas, aidintis, narpliojantis motinystės ir moteriškumo, geismo, praeities žavesio ir kūrybos temas. Būdamas tiek pat intymus, kiek ir universalus, jis laisvai juda tarp praeities ir dabarties, savęs paieškų ir atsidavimo kitam, poezijos ir ją kūrusių ir kuriančių kūnų.